Krašto naujienos internete
Tik Lietuvoje savivaldos reitinge 51 poziciją užimančios savivaldybės vadovas geriausių šalies merų rinkimuose gali pakilti į 8 vietą.
Tik Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai, kas mėnesį deklaruojantys maksimalias su Tarybos nario veikla susijusias išlaidas – 1000 Lt, savo metinėse veiklos ataskaitose gali sau leisti parašyti, kad tris kartus susitiko su gyventojais.
Tik Šilutėje geri norai paskatinti žmones daugiau rūšiuoti komunalines atliekas vienu piršto mostu paverčiami niekais.
Sausio 26 d. vykusiame Šilutės raj. Savivaldybės tarybos posėdyje visgi nebuvo patvirtintas geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainos didinimas. Šio klausimo svarstymas grąžintas Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai.
Liberalų sąjūdžio Šilutės skyrius iš anksto buvo priėmęs sprendimą vandens kainų didinimui nepritarti arba pareikalauti pastarąjį klausimą atidėti su sąlyga, jog UAB „Šilutės vandenys“ vadovas pateiks priemonių planą, kaip sumažinti
Labai dažnai girdime, kad Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama skurdui, jo mažinimui. Neva per mažai dėmesio tam skiria ekonomistai (vos vienas kitas), politikai, valdžios atstovai. Neva jei skirtume daugiau dėmesio skurdui, jo priežastims ir, pavyzdžiui, įsteigtume Skurdo ministeriją, skurdo Lietuvoje būtų mažiau. Įsivedus žodį „skurdas“ į „Google“ paieškos sistemą, pažyra nuorodos į puslapius apie skurdo mažinimo ir socialinės pagalbos veiksmus, atskirties mažinimo programas ir skurdo matavimo rodiklius.
„Prie Jako“ Šilutės rajono savivaldybė atrado faktoringą – galimybę klampinti savivaldybę į skolas, nenaudojant Seimo nustatyto skolinimosi iš bankų limito. V. Pozingis tuomet ėjo administracijos direktoriaus pareigas.
„Prie Pozingio“ Š. Laužikas, baigiantis jo kadencijai administracijos direktoriaus pareigose, prasuko pusiau požeminių atliekų konteinerių projektą, daugiau kaip 600 tūkst. litų sąskaitą palikdamas apmokėti rajono gyventojams. Daugiau str. „Viešieji pirkimai: Šilutei koją pakišo požeminiai konteineriai“.
Nors ir šiek tiek pavėluotai, bet vis tiek skubu pranešti, kad Šilutės žaliųjų gretas prieš kelias dienas papildė nauji nariai – žalieji valstiečiai su pačiu meru Virgilijum Pozingiu priešakyje.
Och, kaip norėtųsi garsiai sušukti, kad man tai suteikė vilties, jog savo žaluma garsėjančiai Šilutei vis dėlto pavyks atremti ar bent jau pristabdyti eurobetoninės kultūros skverbimąsi į pamario kraštą.
Deja, negaliu.
Čia apie vandenį. Bet ne apie jo pilstymą iš tuščio į kiaurą, kas dažnai būdinga visuomenės dėmesio ir pripažinimo išalkusiems įvairaus plauko politikams, o apie visam Šilutės rajonui gresiantį rekordiškai aukštą bendros geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainos šuolį – nuo dabartinės 6,11 lito už kubinį metrą iki 9,72 Lt/kub.m (kainos su PVM), kuri, Šilutės r. savivaldybės tarybai pritarus, turėtų įsigalioti nuo šių metų kovo 1 d., ir jo – kainos šuolio ryšį su Šilutės piliečių kova dėl švarios aplinkos.
Trečiadienį išgirdau, jog Seimo patvirtintas 2012 metų biudžetas, numatantis griežtas taupymo priemones, užtikrins šalies stabilumą ir sustiprins Lietuvos pozicijas tarptautinėse rinkose. Taip apibendrino šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Drąsiai galiu pasakyti, kad jei dėl antrojo punkto dar galima ginčytis (kol rinkos tiki, jog esame pajėgūs brangiai mokėti už paskolintas lėšas… gal, bet tai gana trumpo laikotarpio perspektyva), tai pirmoji tezė itin
Stebėti debatus ir balsavimą Seime yra tas pats, kaip dalyvauti bendruomenės mišiose. Tai kartu ir savo nuodėmingumo įvertinimo paskata. Esu kaltas, esu kaltas, esu labai kaltas. Kaltas, kad nerūpestingai dalyvavau rinkimuose, juokavau pasirinkdamas, jaučiausi pranašesnis už tuos, kurie nematė pasirinkimo ar apskritai rinkimuose nedalyvavo.
Turiu sutikti su ekonomistais R.Kuodžiu ir A.Maldeikiene (Delfi, 2011.12.14), kad visi tie
Pastarąjį mėnesį Lietuvoje toliau regėjome puotą maro metu-nors daugelio Lietuvos žmonių padėtis išlieka sudėtinga, nekyla nei pensijos, nei atlyginimai, tik vėl keliami įvairūs mokesčiai, bet ir toliau tęsiasi valdininkų komandiruotės į egzotiškus kraštus – į Indoneziją, Maltą, Pietų Korėją. Ten valdžios veikėjai vyksta neva tobulintis, ir tuo pačiu pramogauja už valstybės biudžeto pinigus-po dvi-tris savaites gyvena prabangiuose viešbučiuose, apžiūri įdomius šių šalių objektus, vaikšto po kavines ir restoranus.
Nors ši savaitė Europos akcijų biržose prasidėjo gana optimistiškai, ekonomistai ir ekonomikos apžvalgininkai įspėja, kad bendra ES valiuta gali žlugti dar iki šių metų Kalėdų.
Kaip žinome, Lietuva nėra įsivedusi euro, tačiau litas yra „pririštas“ prie europinės valiutos, todėl mūsų priklausomybė nuo euro likimo yra praktiškai absoliuti.
Kaip Lietuvos vyriausybė elgtųsi, jeigu euras iš
Autobusų
Traukinių