Krašto naujienos internete
Laikydama save šilutiške, dažniau esu linkusi išgyventi „šišioniškų“ – senųjų gyventojų (jau kone išnykusių ar Vokietijon išvykusių) – nuoskaudas dėl atsikėlėlių iš visos Lietuvos agresyvaus šio krašto „savinimosi“, lietuvinimo ir katalikinimo. Negaliu jausti ir padėkos tiems žemaičiams ar dzūkams už šiandieninę, gyvą ir nevienspalvę Šilutę.
Eugenijaus Rimvydo Stanciko knyga „Operacija IŠSIGIMĖLIAI, arba moksleiviai MGB pinklėse“ buvo skaudi ir prasminga pamoka. Darkart
F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.Sausio 17 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Miesto filialo darbuotojos pakvietė lankytojus į literatūros parodos pristatymą, skirtą puikaus pedagogo, talentingo dainininko, kompozitoriaus ir poeto, politinio tremtinio ir atsiminimų knygos „20 mėnesių pragare“ autoriaus Eduardo Šmito (1926–2009) mirties metinėms paminėti.
Parodoje pateikiami straipsniai apie skirtingas šio garbaus žmogaus gyvenimo veiklas ir periodus. Spaudinių parodą pristatė E. Šmito dukra Rita Šmitaitė – Beniušienė.
Rasos Stasytienės nuotr.Šiemet mūsų valstybė mini 21 – ąsias Sausio 13 – osios – Laisvės gynėjų dienos metines. 1991 – ųjų sausio įvykiai atskleidė lietuvių ryžtą ginti savo tėvynę ir pasiaukojimą dėl jos laisvės. Jie pareikalavo ir nemažai aukų – žuvo 14 žmonių, apie 700 buvo sužeista.
Lopšelio – darželio „Žvaigždutė“ bendruomenė taip pat dalyvavo visuotinėje pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“. Jos metu, 8.00 valandą, buvo užgesitos šviesos įstaigoje ir dešimčiai minučių uždegtos atminties žvakutės languose.
2012 m. sausio 1 dieną, sekmadienį, mirė Lietuvos Laisvės kovų dalyvė, buvusi Intos lagerių politinė kalinė, Pamario krašto istorijos ir etnokultūros puoselėtoja Valerija Banienė ( 1930.12.05 – 2012.01.01).
Valerija Banienė gimė 1930 m. gruodžio 5 d. Šiaulaičių kaime, Radviliškio rajone. Mokėsi Šiaulaičių pradinėje mokykloje, Tytuvėnų gimnazijoje, grįžusi iš Sibiro Intos lagerių baigė Šiaulių vidurinę (suaugusiųjų) mokyklą ir įstojo į
Atsisveikiname su žymiu Pamario krašto aktoriumi, ilgamečiu Rusnės salos gyventoju, dramos kultūros puoselėtoju Juozu Dimša (1933-2011).
J. Dimša gimė 1933 m. rugsėjo 29 d. Veisiejų (dabar Lazdijų) rajone, Šadžiūnų kaime. 1952 m. būsimasis teatro aktorius pašaukiamas į tarnybą. 1957 m. sukūrė šeimą.
J. Dimšos darbinė, kultūrinė-meninė veikla prasidėjo Rusnėje 1958 m. žuvininkystės ūkyje. Jis buvo vienas iš geriausių I klasės vairuotojų, jo darbas įvertintas medaliais, žymūno ženklais.
Spalio 16-oji vadinama Mažosios Lietuvos genocido diena. 1944-ųjų spalį traukiantis vokiečių kariuomenei sovietų daliniai be skrupulų žudė, prievartavo ir tankais traiškė civilius gyventojus, o šiuos veiksmus skatino sovietinė vadovybė Maskvoje. Tačiau istorikai iki šiol nesutaria, ar tai buvo Mažosios Lietuvos genocidas, ar karo nusikaltimai.
V. Nausėdo dukra medicinos mokslų daktarė N. Zubienė prie savo tėvo paminklinio akmens. (Z. Malinausko nuotr.)Minint pedagogo, poeto, vertėjo, Klaipėdos krašto kultūros istorijos tyrinėtojo, prieškario Lietuvos spaudos darbuotojo, Lietuvos radiofono laidų redaktoriaus ir politinio kalinio Vlado Nausėdo 100 – ąsias gimimo metines, jo gimtinėje Žakainių kaime (Gardamo sen., Šilutės r.) atidengtas paminklinis akmuo.
Apie V. Nausėdą
V. Nausėdas (1911 – 1983) 1931 metais baigė Tauragės mokytojų seminariją, o po metų įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą Kaune, ten studijavo lituanistiką, germanistiką ir
Oresto Lidžiaus nuotr.Birželio 14 d., minint masinių lietuvių trėmimų į Sibiro pradžios 70 – metį, dešimtyje šalies miestų stočių buvo pakabintos atminimo lentos. Viena iš jų atidengta Šilutės geležinkelio stotyje.
Lygiai prieš 70 metų – 1941 metų birželio 14 – ąją 3 valandą nakties sovietų enkavėdistai pradėjo masinius lietuvių areštus ir trėmimus. Vien per pirmąją trėmimų savaitę iš Lietuvos gyvuliniuose bei pramoniniuose vagonuose buvo išvežta per 30 000 žmonių, o per visą 1941 – 1952 represijų laikotarpį – 132 000 žmonių, iš kurių 28 000 kalinimo lageriuose bei pakeliui į tremties vietas žuvo.
Kaip griežia gyvenimas!
Kaip šoka mirtis!
Visą laiką toli,
Visą laiką arti… (Just. Marcinkevičius)
Dėl Šilutės kultūros ir pramogų centro vadovės Daivos Žilionienės mirties nuoširdžiai užjaučiame jos tėvelius M. ir V. Žukauskus bei dukras Martyną ir Simoną.
Skaudi netektis palietė Socialdemokratų partijos Šilutės rajono skyrių – netekome bendraminčio ir bendražygio Izidoriaus Vaičiulio. Liūdime kartu su velionio žmona Danute, sūnumis Sauliumi, Justu, visais giminėmis ir artimaisiais.
Šios netekties skausmu dalijamės su velionio gimtinės – Vainuto – krašto žmonėmis, su Rusnės bendruomene, netekusia kaimyno ir draugo.
Autobusų
Traukinių