Gyvenimą apsunkins lijundra ir plikledis.
Orai
Vienas ryškiausių Lietuvos klimato bruožų – kontrastingi metų laikai. Vasarą tikimės šiltų, giedrų orų ir kartas nuo karto įspūdingų audrų, o žiemą – sniego pusnių ir šalčių. 2019–2020 m. buvusi žiema mums neatnešė nei vieno, nei kito, tačiau viršijo šilumos rekordus. O 2020–2021 m. žiema dosniau sniegu apdovanojusi sausio pradžioje bei leidusi prisiminti tikrą žieminį šaltuką. Tuomet atrodė, kad tokios oro temperatūros jau seniai neregėjo Lietuva. Taigi, pažvelkime kokie šalčiai ir speigai buvo fiksuoti Lietuvoje nuo 1951 m. iki 2020 m. pagal 18 meteorologijos stočių (MS).
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad praėję 2023 metai buvo treti karščiausi metai Lietuvoje nuo 1961 metų. Per paskutinis 5 metus trys iš jų buvo rekordiškai karšti (2020 m. – 9,2 °C, 2019 – 8,8 °C ir 2023 – 8,7 °C).
Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje vidutiniškai siekė 8,7 val. ir tai sudarė vos 30 % gruodžio mėn. daugiametės normos (29 val.). Iki šiol mažiausiai saulėtu gruodžiu mūsų šalyje buvo tituluojamas 2018 m. gruodis (9,9 val.).
Artimiausiomis dienomis daug kur snigs ir pustys, o baigiantis savaitei stipriau paspaus šaltis.
Šaltos ir snieguotos Kalėdos – nedažnai pasitaikantis derinys (orų prognozė šventiniam savaitgaliui)0
Lietuvos gyventojams Šv. Kalėdų šventė yra neatsiejama nuo žiemiškų orų. Idealiausios šventės būna tuomet, kai spaudžia šaltukas ir už lango driekiasi pusnimis nuguldyta žemė. Vis dėlto per pastarąjį dešimtmetį gruodžio šventės dažnai būdavo pakankamai niūrios, o pačios orų sąlygos – permainingos. Taigi, įdomu apžvelgti daugiamečius duomenis ir įvertinti, kiek gi snieguotų ir šaltų kalėdinių laikotarpių (gruodžio 24–26 d.) Lietuvoje turėjome nuo 1961 metų.
Artimiausiomis dienomis vyraus drėgni ir vėjuoti orai.
Nuo Atlanto vandenyno keliauja šiltas ir drėgnas oras, todėl Lietuvoje įsivyravo anomaliai šilti orai. Sekmadienį Kretingoje oras sušilo net iki +7,8 °C ir vos 0,6 laipsnio trūko iki gruodžio 17-osios šilumos rekordo pagerinimo. O šios savaitės pradžioje toliau tęsis, kaip gruodžio mėnesį, labai šiltų orų laikotarpis.
Šilutės rajone meteorologinė žiema (kai temperatūra nukrenta žemiau 0 °C) prasidėjo maždaug lapkričio 25 d.
Šeštadienį vietomis truputį pasnigs. Naktį ir rytą vakariniuose rajonuose kai kur tvyros rūkas, formuosis šerkšnas. Pūs besikeičiančios krypties, nestiprus vėjas. Žemiausia temperatūra naktį – 3–8, kai kur – iki 10 laipsnių šalčio, aukščiausia dieną – 1–6 laipsniai šalčio, pajūryje – apie 0 laipsnių.
Snigs, pustys, kai kurs kils pūgos.
Šią savaitę Lietuvoje numatomi žiemiški orai, dažnai pasnigs. Bus slidu dėl suvažinėto sniego ar po sniegu besislepiančio plikledžio – būkite atsargūs.
Vakarinėje Lietuvos dalyje dėl stipraus vėjo dangus maišysis su žeme.
Šiemet (kaip ir pernai) pirmoji lapkričio pusė buvo gerokai (~3 laipsniais) šiltesnė už daugiametę normą, tačiau norime to ar ne kalendorinė žiema jau visai čia pat. Štai trečiadienį į mūsų šalį bei visą regioną plūstelėjo šalta oro masė iš šiaurės. Likusi šios savaitės pusė ir kitos savaitės pradžia bus žiemiškesnės: naktimis vyraus neigiama oro temperatūra, o dieną ji gana sunkiai perlips per 0 laipsnių (ir tai ne visoje šalies teritorijoje).
Praėjusį šeštadienį (lapkričio 11 d.) buvo minima šv. Martyno diena. Seniau žmonės sakydavo: „Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos – su bradu (purvu)“ ir atvirkščiai: „jei Martynas su bradu, tai Kalėdos – su ledu“. Be to, sakyta, jeigu lapkričio 11-ąją – giedra, būsianti labai šalta žiema. Taigi, pažiūrėkime, ką šv. Martyno dienos orai mums išpranašavo ateičiai.
Šeštadienį pajūryje vėjas įsismarkaus iki 25 m/s.
Hidrologinė sausra pagaliau traukiasi iš Lietuvos.