VE.lt. Į Rusnę visada norisi sugrįžti

Rusnės salos etnokultūros ir turizmo informacijos centro vadovės Birutės Servienės iniciatyva įvyko penktasis Rusnės pleneras “Tiltai”.

Šio plenero senbuvis, jau penktą kartą atvažiuojantis iš Vokietijos, iš Kylio, architektas Kurtas Beutleris vadinamas kraštiečiu. Gimęs Klaipėdoje ir tebekalbantis tuometine lietuvininkų kalba, kurią dabar galima išgirsti tik Krašto muziejaus įrašų eksponatuose, visą laiką piešė portretus, tapė akvarele Rusnės apylinkių vaizdelius ir atviruko formatu kūrė žmonių komiško gyvenimo istorijas.

Kurtui – 82 metai, bet jis visuomet šmaikštus, linksmas, nuolat dainuojantis.

Šilutiškis architektas Egidijus Vidrinskas specializuojasi kraštovaizdžio architektūros srityje ir turi pomėgį piešti, fiksuoti, analizuoti gamtos architektūrą, registruoti, tarsi rašyti Rusnės apylinkių vaizdų dienoraštį. Peizažuose fiksuoja namus, tiltus, bet svarbiausia jam yra aplinka. Jis ypač domisi medžiais.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tapytojas kaunietis Rolandas Karalius plenere kūrė instaliacijas, filmavo, fotografavo. Savo kūriniais pasireiškė kaip įvairiapusių talentų asmenybė. Rodos, pačiomis paprasčiausiomis minimalistinėmis priemonėmis, bet labai išradingai ir įspūdingai parodė mums savo “Rymantį”, “Sentimentalų” ir “Jungtį”. Tai trys giliaprasmės, bet kartu pakankamai šmaikščios instaliacijos, reikalaujančios susikaupimo ir apmąstymų.

Kiti tapytojai – kauniečiai Virgis Ruseckas ir Ina Adomaitienė, šiaulietė Bitė Kuic – tapė su užsidegimu savo jausmus ir meilę Rusnei. Kaunietė menininkė Renata Kasiulytė pateikė plenero parodai savo fotografijas. Ji dar ir piešia, fotografuoja, kuria skulptūras ir instaliacijas.

Tiesą sakant, kūrėjams ten nebuvo per daug laiko būti prie molbertų, nes B. Servienės ir Rusnės seniūnės Dalios Drobnienės rūpesčio dėka buvo organizuota labai turtinga pažintinė šio krašto programa. Poetė Enrika Striogaitė, manau, prisikaupė medžiagos ne vienam straipsniui, o gal ir posmui apie šio ypatingo krašto žmonių gyvenimą virpulingame džiaugsme ir nerime.

Į Rusnę visada norisi sugrįžti, pereiti tuos tiltus, skanauti žuvį, pasidžiaugti ten gyvenančiais žmonėmis, kuriems meilė, sutarimas ir šiluma yra svarbiausios vertybės.

Birutė Liškauskienė, VE.lt