Užgeso žvaigždė (15min.lt: „Mirė Stasys Povilaitis: maestro pasiglemžė vėžys“).
Amžiną jam atilsį…
Ir pasipylė feisbuke
„Maestro, ačiū už viską“,
„Ilsėkis ramybėje, maestro“
Ir kitoks kliedas -
Tarsi mirusysis visa tai dar skaitys.
Ir kam taip save sureikšminti?
Gyvus reikia mylėti, gerbti ir branginti,
Netekusiems artimo užuojautos žodį ištarti,
Pagalbos ranką ištiesti,
Maldą už mirusįjį sukalbėti (jeigu tikite).
O atgulusiais amžino poilsio pasirūpins Dievas (jei tik jis yra).
Jungtinių Amerikos Valstijų Psichiatrų asociacijos specialistai aistrą autoportretams, fotografuojant save mobiliaisiais telefonais, jau pripažino psichikos sutrikimu (alfa.lt: „Asmenukės pripažintos psichikos sutrikimu“).
Gal jau vertėtų susimąstyti ir pradžioje paminėtų žinučių autoriams?
Be pykčio,
Orestas
Patinkantis. Įvertink komentarą:
12 
6
Patinkantis. Įvertink komentarą:
7 
0
Patinkantis. Įvertink komentarą:
8 
3
O kas tikra šiame autoriaus tekste, pranešančiame apie dainininko mirtį?
Panieka asmenukių mėgėjams? Ar nuoširdžiai gedintiems ir viešais atodūsiais išsisakantiems?
…Dainininkai, poetai, muzikantai, rašytojai, dailininkai, režisieriai, aktoriai, žurnalistai – visi, kas jau išėjo Anapilin ir kas savo eilės dar laukia – šiltais žodžiais palydimi, manau, ne dėl susireikšminimo. Tai – pripažinimo ir pagarbos ženklas. Žmogaus, kurį pakirto mirtis, gyvenimo tąsa likusiųjų gyventi atminty.
” Orestai, ačiū už viską”, – jei autoriui po mirties kas nors tokius žodžius viešai parašytų, gal nebūtų “Patvirtinta: kvailumui ribų nėra?”
Patinkantis. Įvertink komentarą:
15 
1