Naujametė prokurorų staigmena liūdnai pagarsėjusiam matininkui

Generalinė prokuratūra kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, siūlydama atnaujinti dėl piktnaudžiavimo nuteisto matininko Aido Guntarskio baudžiamąją bylą.

2012 metų balandį Šilutės rajono apylinkės teismas nuteisė A. Guntarskį už tai, kad šis, būdamas individualios įmonės, teikusios viešąsias paslaugas žemės reformos projektų rengimo srityje, savininkas, pagal pareigas prilygintas valstybės tarnautojui, vykdydamas Rusnėje esančios valstybinės žemės sklypų nuomos projektus, tyčia suklaidino pirmumo teisę nuomotis valstybinę žemę turinčius šešis pretendentus. 2007 m. spalio mėn. Rusnės seniūnijos pastate jis melagingai nurodė žmonėms, kad laisvos valstybinės žemės rinktis nuomai nebėra, nors iš tikrųjų tuo metu tokių sklypų dar buvo ir jie buvo išnuomoti ne pirmumo teisę turėjusiems piliečiams, o vienai uždarajai akcinei bendrovei, kurioje anksčiau pats buvo dirbęs.

Anot teismo, tokiais veiksmais A. Guntarskis padarė didelę žalą valstybei, nes diskreditavo žemėtvarkos sistemos vardą.

Nukentėjusieji prašė teismo atimti iš A. Guntarskio teisę teikti žemės projektavimo paslaugas. Tačiau teismas apsiribojo paskirdamas jam 23 400 litų dydžio baudą ir priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą nuo jo nukentėjusiems ūkininkams.

Toks apylinkės teismo sprendimas netenkino nei A. Guntarskio, nei jį į teismą padavusių ūkininkų, todėl abi pusės kreipėsi į aukštesnės instancijos teismus – iš pradžių į Klaipėdos apygardos teismą, o šiam atmetus apeliacinius skundus – į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

2013 metų rudenį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija iš dalies patenkino A. Guntarskio kasacinį skundą: teismas panaikino žemesnės instancijos teismų nuosprendžio ir nutarties dalį, pagal kurią 5 galimai nukentėjusiesiems ūkininkams iš A. Guntarskio buvo priteista po 500 litų neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau nuo 180 MGL dydžio (23 400 litų) baudos ir 2000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo vienai nukentėjusiajai A. Guntarskiui nepavyko išsisukti.

Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios, anot nukentėjusių nuo A. Guntarskio ūkininkų, įrodo, jog iš jų buvo neteisėtai atimta galimybė išsinuomoti valstybinės žemės Rusnėje, jie nusprendė pamėginti atnaujinti baudžiamąją bylą: visi penki pageidauja, kad jiems būtų atlyginta neturtinė žala, taip pat kad jiems būtų suteikta teisė pateikti ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavedimu Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyboje buvo atliktas tyrimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įvertinusi šio tyrimo metu surinktą medžiagą, Generalinė prokuratūra kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą dėl papildomos informacijos.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, įvertinęs tyrimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių metu surinktą medžiagą, šių metų sausio 2 d. surašė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui adresuotą išvadą su siūlymu atnaujinti A. Guntarskio baudžiamąją bylą ir perduoti ją iš naujo nagrinėti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui: teismui siūloma pripažinti nukentėjusiųjų Snieguolės Radvinskienės, Giedrės Šiuparytės, Vytauto Žilio, Ramūno Paleko bei Lino Radvinsko teisę į civilinių ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o žalos dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.