Savivaldybė privalo bent jau išsaugoti griūvančią buvusią Žemaičių Naumiesčio sinagogą.(silaine.lt nuotr.)Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus parengta informacija apie buvusių Žemaičių Naumiesčio žydų maldos namų būklę ir Savivaldybei užkrautą pareigą išsaugoti tai, kas dar iš jų likę (netaisyta).
“Žemaičių Naumiesčio sinagoga yra viena iš dviejų išlikusių sinagogų Šilutės rajone. Sinagoga pastatyta 1816 m., 1954 m. sinagogos pastate buvo įrengta sporto salė, vėliau – kultūros namai. Žemaičių Naumiesčio bendruomenei atsisakius šį pastatą panaudoti vešiesiems poreikiams, jis nuo 1991 m. – nenaudojamas.
2012 m. respublikinėje spaudoje kilo ažiotažas dėl Žemaičių Naumiesčio sinagogos pastato blogos būklės. Kultūros paveldo departamentas vadovaudamasis spaudos pranešimais ir istorikės R. Kibelkos-Leizerowitz prašymu pradėjo sinagogos pastato įrašymo į LR kultūros vertybių registrą procedūrą. Posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas šis klausimas dalyvavo Šilutės rajono savivaldybės administracijos darbuotojai (V. Kamarauskas ir R. Švelniūtė), kurie įrodė, kad pirmiausia reikia atlikti pastato būklės ekspertizę ir tik paskui spręsti apie jo įrašymą į LR kultūros vertybių registrą. Tuo metu finansinę pagalbą ekspertizei pažadėjo suteikti Rytų Prūsijos žydų bendruomenės organizacija. Deja, tai neįvyko ir 2013 m. pabaigoje Savivaldybė savo lėšomis atliko pastato ekspertizę. 2013-12-09 buvo parengtas UAB „Ekspertikos“ aktas NR. 13-11/16, kuriuo sinagogos pastatas pripažintas avariniu (aktas yra Savivaldybės administracijos Turto poskyryje ir Kultūros skyriuje). Jame nurodoma, kad pastatas neatitinka LR statybos įstatymo 4 str. nustatytų esminių statinio reikalavimų, todėl „nedelsiant būtina apriboti pašalinių asmenų patekimą į nenaudojamą pastatą, aptverti pastatą apsaugine juosta ir pakabinti įspėjamuosius užrašus. Jei nėra techninių galimybių pašalinti avarinės griūties pavojaus ir Esminių statinio reikalavimų pažeidimus, statinį rekomenduojama nugriauti.“
Ši ekspertizė dar kartą sukėlė ažiotažą spaudoje, kur buvo skelbiamas pavojus, kad Savivaldybė siekia pastatą nugriauti, todėl jį reikia gelbėti. Tuo metu Savivaldybė gavo raštus iš Lietuvos ambasados Izraelio valstybėje, kur reiškiamas susirūpinimas sinagogų pastatais, ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio, kur nurodoma, kad jau nuspręsta suteikti teisinę apsaugą Žemaičių Naumiesčio sinagogai.
Neatsižvelgus į Šilutės rajono savivaldybės argumentus (2014-04-04 raštas Nr. R3-(2.1.16)-2653) 2014-05-26 Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-AV-715 Žemaičių Naumiesčio sinagogos pastatas su jam priskirta teritorija buvo įrašyti į LR kultūros vertybių registrą (sovietiniu laikotarpiu pastatytas priestatas nėra saugomas). Pastatui suteiktas regioninis statusas. Minėtas aktas yra Savivaldybės administracijos Kultūros skyriuje.
2014-07-01 raštu Nr. R3-(2.1.16)-5060 Šilutės rajono savivaldybė pakartotinai kreipėsi į visas suinteresuotas institucijas dėl Žemaičių Naumiesčio išsaugojimo, konstatuodama, kad šio pastato sutvarkymui savivaldybė neturi galimybių skirti lėšų. Šio rašto pagrindu buvo pradėta sinagogos pastato paskelbimo valstybės saugomu procedūra, kadangi vadovaujantis LR nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 27 ir 28 straipsniais valstybės biudžeto lėšomis gali būti finansuojami tik valstybės saugomų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbai.
Dėl pastato grąžinimo žydų bendruomenei. 1991 m. Klaipėdos žydų bendruomenė kreipėsi į Savivaldybę su prašymu grąžinti visus žydams priklausiusius pastatus. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus bendruomenė nepateikė reikalingų dokumentų šiai procedūrai atlikti, kita vertus, bendruomenė neturėjo religinės bendruomenės statuso, kas buvo būtina siekiant susigrąžinti nekilnojamąjį turtą.
Nuo 1991 m. Lietuvos žydų bendruomenė ar kita žydų organizacija nei karto nesikreipė į Savivaldybę su prašymu susigrąžinti Žemaičių Naumiesčio sinagogos pastatą.
Švėkšnos ir Žemaičių Naumiesčio sinagogų pastatus buvo bandyta privatizuoti, bet Lietuvos žydų bendruomenės prašymu jie buvo išbraukti iš sąrašų.
Sinagogos išsaugojimas. Šiuo metu Savivaldybė kaip pastato savininkas turi nuspręsti kaip toliau elgtis su avariniu pastatu. Remiantis LR statybos įstatymo 9 skirsniu 35 straipsniu kultūros paveldo statinius draudžiama griauti. Tokiu būdu, reikia šalinti avarijos grėsmę, pastatą arba užkonservuoti, arba restauruoti.
LR kultūros ministro 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. ĮV-663 patvirtintame paveldo tvarkybos reglamente PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“ išaiškinti kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų rūšys ir jų specifika:
1. Avarijos grėsmės pašalinimo darbams priskiriami kultūros paveldo objektų fizinės būklės stabilizavimo ir/ar iškilusios sunykimo grėsmės pašalinimo darbai, kurie išvardinti apsaugos priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų sąraše, patvirtintame LR kultūros ministro 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-607.
Esant neatidėliotinam atvejui (dėl grėsmės žmonių gyvybei ir/ar kai yra akivaizdus griūties pavojus), statinio stabilumui užtikrinti būtini skubiai atlikti avarijos grėsmės pašalinimo darbai gali būti atliekami ir be tvarkybos darbų projekto bei leidimo atlikti tvarkybos darbus, tačiau parengus šių darbų aprašą ir, esant būtinybei, jų schemą. Apie neatidėliotinų avarijos grėsmės pašalinimo darbų vykdymą ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo jų pradžios būtina pranešti ir pateikti šių darbų aprašą ir, jeigu parengta, schemą Kultūros paveldo departamento teritoriniam padaliniui. Kultūros paveldo departamento teritorinis padalinys ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pranešimo gavimo turi patikrinti avarijos grėsmės pašalinimo darbus atlikimo vietoje, juos įvertinti ir derinti valdytojo pateiktą darbų aprašą ir schemą, konsultuoti objekto valdytoją, kaip toliau organizuoti tvarkybos darbus.
2. Konservavimui priskiriam darbai: tyrimais pagrįsti darbai, kurių tikslas yra stabilizuoti esamą kultūros paveldo objekto būklę ir apsaugoti nuo savaiminio nykimo; kultūros paveldo statinio (jo dalių) užkonservavimas, kai nustojama juo naudotis arba laikinai apribojami, sustabdomi ar uždraudžiami jame vykdomi darbai.
3. Restauravimui priskiriami tyrimais pagrįsti darbai, kuriais išsaugomas kultūros paveldo objekto autentiškumas ir vertingosios savybės, grąžinama pirminė išraiška ar savitas pavidalas – forma.
Apsisprendus dėl pastato ateities ir darbų krypties vadovaujantis teisės aktais reikia parengti tvarkybos darbų projektą. Prieš rengiant projektą bus būtina atlikti pastato priešprojektinius tyrimus.
Finansavimas. Valstybės saugomų kultūros paveldo objektų savininkai dėl dalinio finansavimo gali rengti paraiškas Kultūros paveldo departamento Paveldotvarkos programai. Iš programos yra dalinai finansuojami priešprojektiniai tyrimai, tvarkybos projektų parengimas, tvarkomieji darbai.
Šilutės rajono savivaldybės taryba 2013-10-24 sprendimu Nr. T1-922 patvirtino “Šilutės rajono savivaldybės 2015 – 2024 metų strateginį plėtros planą”. Šiame plane kaip vienas iš prioritetinių kultūros paveldo objektų yra Švėkšnos sinagogos pastatas, jo sutvarkymas ir pritaikymas kultūros reikmėms
Kultūrinė veikla žydų paveldui įprasminti. Žemaičių Naumiesčio žydų istorija yra neatskiriama mūsų krašto istorijos dalis ir jų kultūrinis palikimas nėra užmirštas. Miestelio bendruomenė, Žemaičių krašto etnokultūros centras, seniūnija organizuoja renginius, pristatančius žydų kultūrą, jos įtaką miestelio istorijai, išlikusią architektūrą. Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio filialas rengia kraštotyros dokumentų ir nuotraukų parodas „Žemaičių Naumiesčio žydų istorijos puslapiai“. Jas pristato Žemaičių Naumiesčio gimnazijos istorijos mokytoja. Renginiuose noriai dalyvauja moksleiviai, bendruomenės atstovai.
Žemaičių krašto muziejuje sukaupta nemažai eksponatų, rengiamas muziejaus ekspozicinis planas, kuriame numatyta sukurti ekspoziciją, atspindinčią miestelio žydų istorinį palikimą. Muziejininkė Nijolė Stanelienė užmezgė bendradarbiavimo ryšius su menininke Dali Rust, kuri pateikė idėjas, kaip įdomiai ir kūrybingai pristatyti įžymius Žemaičių Naumiesčio žydų bendruomenės atstovus.
Vyksta susitikimai su čia gyvenusių žydų giminaičiais, kurie atvyksta iš užsienio. Rengiami projektai informaciniams stendams, kuriuose bus pateikiama informacija apie Žemaičių Naumiesčio žydų kultūrinį palikimą, pastatyti. Seniūnijos bendruomenė organizuoja Holokausto aukų pagerbimą, prižiūri senąsias žydų kapines ir žydų genocido aukų kapavietę. Rajono žiniasklaida publikuoja straipsnius Žemaičių Naumiesčio istorijos temomis, kuriose aprašoma ir kadaise gausios žydų bendruomenės istorija.
2013-2014 metais Žemaičių Naumiestyje vyko konferencijos apie miestelyje gyvenusią žydų bendruomenę, skaityti pranešimai: „Demografiniai pokyčiai Naumiesčio valsčiuje istorijos tėkmėje“, „Žydiško paveldo likimas provincijoje. Žemaičių Naumiesčio atvejis“ (pranešėja Rūta Anulytė, VšĮ „Maceva“ projektų koordinatorė), „Holokaustas mano akimis“ (pranešėja Johana Ross, viešnia iš JAV), “Mahatma Gandžio bendražygis Hermanas Kalenbachas – iš Žemaičių Naumiesčio” (pranešėja Marytė Lidžiuvienė, Žemaičių Naumiesčio gimnazijos mokytoja), “Žydai Žemaičių Naumiestyje pagal Benjeminą Gordoną“ (pranešėja dr. Janina Janavičienė), „Miestelio žydų kasdieninis gyvenimo būdas ir namų aplinka“, „Žydų virtuvės ypatumai“, ,,Lietuvininkų gyvenimo būdas ir papročiai”, Lietuvininkų tikėjimas ir laidojimo papročiai”, ,,Žymūs Žemaičių Naumiesčio lietuvininkai”, „Žydų švenčių ciklas“, „Žydų maldos namų funkcijos ir interjeras“. Renginio metu bus rodomas spektaklis, koncertuos IDISH džiazo kvarteto koncertas (vad. Petras Vyšniauskas).
Patinkantis. Įvertink komentarą:
5 
0