Rusniškio ichtiologo prognozė išsipildė: stintų sužvejota kaip reta mažai

Negalutiniais duomenimis, šį pavasarį Nemuno žemupyje žvejybos verslininkai sugavo tik apie 50 tonų stintų.

Anot žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“, pastarąjį kartą tiek mažai šviežiais agurkais kvepiančių laibašonių buvo sužvejota kone prieš 30 metų – 1986-ųjų pavasarį.

Rusniškis ichtiologijos mokslų daktaras Arvydas Švagždys dar vasario mėnesį prognozavo, kad šį pavasarį stintų antplūdis Nemuno deltoje neturėtų būti toks gausus, kaip, pavyzdžiui, prieš dvejus metus, kai žvejybos verslininkų dienos (nakties) laimikiai buvo skaičiuojami dešimtimis tonų. Mokslininkas taip pat įžvelgė galimybę, kad į tinklus paklius daug smulkios žuvies. „Šilutės ETA Žinios“ apie tai rašė 2014 m. vasario 21 d. str. „Mokslininkas: “Labai gausaus stintų laimikio šiemet nereikėtų tikėtis”“.

Dabar, kai jau susumuoti beveik visų žvejybos įmonių laimikiai, galima teigti, kad rusniškis mokslininkas neapsiriko. Pasak asociacijos “Lampetra” pirmininkės Sigos Jakubauskienės, negalutiniais duomenimis, šiųmetis stintų laimikis tesiekia 49 t, o apie trečdalį sugauto žuvų kiekio sudarė smulkiosios stintelės.

Dar nesulaukta visų duomenų iš kelių įmonių, kurios žvejojo iki balandžio 15 d., todėl, S. Jakubauskienės manymu, bendras stintų laimikis dar gali padidėti viena kita tona.

Žvejybos verslininkų manymu, tam įtakos galėjo turėti ne tik natūralus stintų išteklių svyravimas – anot mokslininkų, šis ciklas kartojasi kas 3-4 metus, bet ir žemas vandens lygis Nemuno žemupyje, taip pat suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba Klaipėdos uoste, ties Kiaulės nugaros sala.

Kol kas nieko nežinoma, kaip šį pavasarį sekėsi Kaliningrado srities žvejams.

Asociacijos „Lampetra“ duomenimis, pernai metais Lietuvos pamario žvejybos įmonės sugavo 245 t stintų, o 2012-siais – 430 t. Gerokai mažiau buvo sužvejota 2011 m. – 109 t.