Aistros dėl geriamojo vandens

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vilkyčių kaimo bendruomenės „Viltis“ nariai bando įrodyti, kad jiems centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo yra netinkamas vartoti maistui.

Praeitą savaitę „Šilutės ETA Žinios“ sulaukė laiško iš Vilkyčių kaimo bendruomenės „Viltis“. Jame teigiama, kad nuo praeitų metų rudens pasikeitė jiems tiekiamo vandens skonis, nuo jo sklinda nemalonus kvapas.

Ištyrę savo vandenį Klaipėdos laboratorijose – AB „Klaipėdos vandenys“ ir „Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos“, – vilkytiškiai atrado, kad amonio ir bendrosios geležies kiekiai jame ženkliai viršija Lietuvos higienos normoje HN 24 : 2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustatytas didžiausiais leistinas vertes.

„Po atliktų tyrimų Klaipėdoje nusprendėme nunešti to paties vandens ištirti ir pačiam tiekėjui. Bet mums buvo atsakyta, jog tirti neapsimoka, nes jau žino, jog nieko ten neras, teisingi ir tikslūs vandens tyrimų rezultatai viešinami „Šilutės vandenys“ internetiniame puslapyje.

To ir užteko…

Iškyla klausimai: kokią teisę vandens tiekėjas turi slėpti teisingus vandens tyrimų rezultatus?
Kiek dar Šilutės rajono gyventojų geria kenksmingą jų sveikatai vandenį?
Kodėl mes už tokį vandenį turime mokėti?“ – klausia Vilkyčių gyventojai.

Kratosi atsakomybės

Vilkyčių bendruomenės laišką persiuntėme UAB „Šilutės vandenys“ direktoriui Alfredui Markvaldui. Po dienos, tai yra praeitą penktadienį, sulaukėme atsakymo, kuriame, be kita ko, pripažįstama, kad padidėję amonio ir bendrosios geležies kiekiai centralizuotai tiekiamame geriamajame vandenyje – ne vienų vilkytiškių problema. Tačiau, kaip teigia A. Markvaldas, padidėjęs amonio kiekis, labiausiai tikėtina, yra natūralios kilmės, ir nedaro tiesioginės įtakos žmogaus sveikatai. O bendrosios geležies kiekis vandenyje esą gali padidėti dėl per mažo vartojimo, jam užsistovėjus senuose metaliniuose vamzdžiuose.

„Vandens skonis ir kvapas gali susidaryti dėl senų špyžiaus ir metalo vamzdynų, taip pat gyventojų įvadinių tinklų. Magistraliniams tinklams yra atliekama profilaktika, tai yra, dezinfekuojami ir praplaunami, o įvadiniai tinklai kiek stovi gyv. namai, tiek jie yra netvarkomi. Pagal sudarytas sutartis, įvadai nuo pajungimo vietos iki namo ir name, priklauso patiems gyventojams,“ – dėsto salo laiške A. Markvaldas.

Vilkytiškiai nenuleidžia rankų

Vilkyčių bendruomenės „Viltis“ pirmininkas Darius Vilius šiandien teigė telefonu, kad į Klaipėdos laboratorijas vežė tirti vandenį iš savo namų čiaupo. Esą visa vandentiekio sistema jo name yra atnaujinta – sudėti plastikiniai vamzdžiai, todėl A. Markvaldo teiginiai apie senus metalinius vamzdžius namuose jo neįtikina.

Pastarąjį „Šilutės vandenų“ vadovo teiginį paneigia ir šios bendrovės interneto svetainėje publikuojami centralizuotai tiekiamo vandens tyrimo rezultatai. Iš jų matyti, kad bendrosios geležies kiekis Vilkyčių gręžinio vandenyje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo daugiau kaip du kartus didesnis už leistiną.

Ne geriau ir daugumoje kitų rajono gyvenviečių: Lietuvos higienos normai HN 24 : 2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ 2013 – ųjų pradžioje visiškai atitiko tik 8 Šilutės rajono vandenviečių vanduo, tuo tarpu kitose vandenvietėse nustatyti didesni už leistiną bendrosios geležies ir amonio arba vieno iš šių komponentų kiekiai.

Beje, Vilkyčių bendruomenė „Viltis“ dėl centralizuotai tiekiamo vandens kokybės jau kreipėsi į valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Vandens tyrimo rezultatai…