O. Lidžiaus nuotr.Šį retorinį klausimą minint Šilutės miesto mecenato Hugo Šojaus (Scheu) 165 – ąsias gimimo metines prie jo kapo šį ketvirtadienį iškėlė Šilutės 1- osios gimnazijos mokytoja Vaida Galinskienė.
Atsakymų į jį pamėgino paieškoti Šilutės muziejaus istorikas Darius Barasa ir Šilutės 1 – osios gimnazijos direktorė Laima Spirgienė.
Pirmasis, iš pradžių trumpai priminęs apie dvarininko H. Šojaus atsiradimo Šilutėje aplinkybes ir jo veiklą, vėliau savo kalboje tarsi iškėlė naują klausimą: ar mes, šilutiškiai, viską padarėme, kad miesto mecenato pėdsakai Šilutėje neprapultų po storu istorijos dulkių sluoksniu?
Muziejaus istorikas prisiminė, kaip prieš 20 metų, kai Lietuva iš naujo įkvėpė laisvės, šilutiškiai su dideliu užsidegimu ėmėsi tvarkyti H. Šojaus palikimo – dvaro ant Šyšos upės kranto. Deja, vėliau tas entuziazmas pamažu blėso, ir šiandien dvarvietėje turime tuos pačius griuvėsius, kaip prieš 20 metų, su kiek padažytu pagrindinių rūmų fasadu…
Šilutės 1 – osios gimnazijos, kuri kartu su muziejumi ir miesto seniūnija rūpinasi H. Šojaus kapaviete senosiose dvaro kapinaitėse, direktorė L. Spirgienė savo kalba H. Šojaus 165 – ųjų gimimo metinių minėjimui suteikė šiek tiek šviesesnių spalvų. Jos nuomone, miesto mecenatas tikrai turėtų džiaugtis, iš amžinybės aukštybių matydamas, kaip gimnazistai domisi jo gyvenimu ir veikla, lygiuojasi į jį savo darbais.
Minėjimo dalyviai padėjo ant H. Šojaus kapo gėlių, uždegė žvakučių. Trumpą meninę programėlę parodė Šilutės 1 – osios gimnazijos folkloro ansamblis (vad. Giedrė Pocienė).
Vėliau muziejuje miesto visuomenei buvo pristatyta elektroninė katalogo “Hugo ir Eriko Šojų archeologijos rinkinys” versija.
