Prokurorai į kovą su vėjo malūnais nesivelia

Nors Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija padarė išvadą, kad Šilutės rajono savivaldybė negalėjo išduoti leidimo statyti 17 vėjo jėgainių parką Čiūtelių, Lankupių ir Grumblių kaimuose, prokurorai nusprendė, jog nėra pagrindo kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą. Anot teisėsaugininkų, nustatyti pažeidimai yra neesminiai.

Nepaisant to, jėgainių statyboms besipriešinančių Šilutės rajono bendruomenių atstovai patys yra pasiryžę ieškoti teisybės teismuose.

Vėjo jėgainių parko statytojai savo ruožtu tikina, kad konfliktą gali skatinti konkuruojančios verslo grupės.

Palaikymo nesulaukė

Vilkyčių bendruomenės nuomone, netoli jų kaimo bendrovė “Naujoji energija” 17 vėjo jėgainių stato pažeisdama daugybę įstatymų bei teisės aktų. Dėl to bendruomenė kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą. Ji prašo, kad būtų panaikintas detalusis planas ir statybos leidimas, o verslininkai būtų įpareigoti išmontuoti jau pastatytas jėgaines.

Bendruomenė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti statybas, tačiau šis prašymas buvo atmestas. Teismas nepatenkino ir prašymo į procesą įtraukti apie 400 atitinkamą norą raštiškai išreiškusių gyventojų. Abu šie Šilutės teismo sprendimai buvo apskųsti Klaipėdos apygardos teismui.

Vilkyčių bendruomenės pirmininkas Darius Vilius teigia, kad vietos gyventojai neprieštarauja vėjo jėgainių statyboms, jie puikiai supranta šios energetikos tikslą ir svarbą, tačiau kai tai daroma pažeidžiant pagrindinius darnaus vystymosi principus, bendruomenės nariai nusprendė netylėti.

Vilkyčių bendruomenės centras “Viltis” kreipėsi į prezidentę, Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, Aplinkos, Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijas bei kitas institucijas prašydamas apginti gyventojų viešąjį interesą.

Reaguodama į šiuos prašymus Klaipėdos apygardos prokuratūra kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kad ši atliktų patikrinimą dėl gyventojų skunde nurodomų aplinkybių. Inspekcija konstatavo, kad buvo padaryti neesminiai pažeidimai išduodant statinio projektavimo sąlygų sąvadą, rengiant ypatingo statinio techninį projektą, statybos leidimui gauti statytojas pateikė ne visus reikalaujamus dokumentus. Išvadoje teigiama, kad “projekto patikrinimo Šilutės r. savivaldybės NSK procedūra pažeidė STR 1.07.01:2002 16 punkto reikalavimus: nėra elektrotechnikos dalies sprendinių, nurodytų prašyme, nėra bendrosios visų statinių, išvardintų prašyme, ekspertizės. <…> Darytina išvada, kad Šilutės r. savivaldybės administracija leidimo išduoti negalėjo”.

Nepaisant šių išvadų, Klaipėdos apygardos prokuratūra nusprendė, jog pagrindo kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą nėra.

“Inspekcija padarė išvadą, kad leidimas negalėjo būti išduotas, tačiau paaiškinamosiose išlygose konstatuojama, kad nustatyti pažeidimai yra neesminiai. Tad atitinkamą nusiteikimą turintis žmogus, perskaitęs tik minėtąją išvadą, gali susiformuoti pernelyg kategorišką nuomonę”, – teigė prokurorė Edita Rutkauskaitė.

Tuo metu Vilkyčių bendruomenės interesus ginantį advokatą Saulių Tamošaitį tokia prokurorų pozicija stebina.

“Inspekcijos išvados yra labai rimtas pagrindas naikinti statybų leidimą, tačiau gyventojai kažkodėl nesulaukia teisėsaugos institucijų pagalbos, todėl, ko gero, turės kovoti vieni”, – sakė advokatas.

“Yra interesų”

Įmonių grupės “4energia”, kuriai priklauso ir jėgaines prie Vilkyčių statanti UAB “Naujoji energija”, direktorius Tadas Navickas vakar teigė negirdėjęs apie Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadas, tad sakė negalintis jų komentuoti.

“Mes esame skandinaviško kapitalo įmonė, kuri tik nupirko šį projektą su visais reikiamais leidimais ir parašais. Ši situacija yra tikrai labai nemaloni ir keista, nes viskas pradedama ne nuo dialogo ir kompromisų paieškų, o nuo skundų Prezidentūrai, prokuratūrai ir visoms kitoms institucijoms. Mano nuomone, konfliktą eskaluoja ir suinteresuotos verslo grupės, nes konkurencijos ir interesų šioje srityje tikrai netrūksta”, – sako T. Navickas.

Anot jo, visas apie 200 mln. litų vertės 17 jėgainių, kurių bendra galia sieks 39,1 megavatų, parkas nuo Vilkyčių yra nutolęs apie 1,5 km, tad apie jokį poveikį šio kaimo žmonėms esą negali būti net kalbos.

“Yra sodyba, nuo artimiausios jėgainės esanti už 500 metrų, tačiau dėl jos bus atliekami matavimai, stebėjimai, ir jei bus pastebėtas koks nors poveikis, bus ieškoma išeičių”, – teigė pokalbininkas.

Beje, praėjusį mėnesį pas Šilutės rajono merą apsilankę Vilkyčių bendruomenės atstovai sakė norintys atlikti nepriklausomą poveikio aplinkai vertinimą ir prašė, kad savivaldybė finansuotų šį darbą. Meras tada jiems pažadėjo paramą.

Normų neviršija?

Į panašius žygius kaip Vilkyčių bendruomenė dėl kaimynystėje, Mockių kaime, jau veikiančių šešių 12 MW galios jėgainių kyla Kiošų (Šilutės rajonas) ir Lankupių kaimo, esančio ties Klaipėdos ir Šilutės rajono riba, gyventojai, besiskundžiantys neigiamu jėgainių poveikiu jų sveikatai.

“Tik pradėjus veikti jėgainėms pajutome jų neigiamą poveikį. Nenorime jokios naudos išpešti, tiesiog galėtų jas nors nakčiai sustabdyti, nes dabar tiesiog neįmanoma miegoti. Kai dirbi lauke dieną, tai dar nieko, bet visuose pastatuose – tiek namie, tiek tvarte – nuolat jaučiamas toks garsas, lyg tyliai veiktų senas šaldytuvas. Jei atsirado trukdžiai televizoriui, mobiliajam telefonui, tai kaip jie neveiks žmogaus sveikatos? Aš tikrai pradėjau jausti visokius negalavimus, nors iki tol jokių didelių sveikatos problemų neturėjau”, – pasakojo Lankupių kaimo vienkiemio, nuo Mockių jėgainių nutolusio apie 1,1 km, gyventoja Vanda Grinkevičienė.

Anot jos, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai atliko infragarso matavimus jos name, tačiau normų viršijimo neužfiksavo.

Tuo metu Tauragės rajono Griežpelkių seniūnaitė Virginija Stankevičienė žiniasklaidai pasakojo, kad aplinkinių kaimų gyventojai, kylantys prieš jėgaines, irgi buvo išsikvietę Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistus. Šie išmatavo esamų jėgainių triukšmo lygį ir nustatė, kad net už 1,5 km žemo dažnio garsai gerokai viršijo leistiną normą.

Dar arčiau žmonių

Pernai lapkritį Seimo nariai – Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras – raštu kreipėsi į premjerą Andrių Kubilių akcentuodami, kad Šilutės rajono bendrajame plane vėjo jėgainės apskritai neminimos. Rašte teigiama, kad Šilutės r. savivaldybės bendrojo plano sprendiniai leidžia daryti išvadą, kad vėjo jėgainių parkų plėtra šiame regione vyksta chaotiškai, šalia esamų elektros tinklų, kelių ir gyvenamųjų teritorijų. Dėl to kyla ir ateityje kils teisminiai ginčai.

“Pažymėtina, kad Sveikatos apsaugos ministerija neįstengia įteisinti parengto “Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų” pakeitimo projekto, kuriame numatyta kiekvienam vėjo jėgainės 250 KW galingumui nustatyti 250 m atstumą iki artimiausio gyvenamojo namo. Iki šiol nėra metodikos, pagal kokius kriterijus reikėtų nustatyti atstumą. Atrodo, kad higienos normoje nustatyta riba garsui iki 45 db taip pat nėra pagrįsta įrodymais”, – teigiama A. Kubiliui adresuotame rašte ir kaip pavyzdys pateikiama Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, kuri nusprendė jėgainių statybas leisti tik tada, kai bus parengtas rajono vėjo jėgainių plėtros specialusis planas.

Tuo metu dienraštis “Respublika” vakar pranešė, kad aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas įregistravo Teritorijų planavimo įstatymo pataisas, pagal kurias statant vėjo elektrines ar saulės šviesos energijos elektrines, kurių įrengtoji galia neviršytų 350 kW, nebūtų rengiami detalieji planai. Negana to, nebebūtų reikalavimo, nustatančio privalomą atstumą nuo vėjo jėgainės iki sklypo ribos.

Viena iš projekto rengėjų Aplinkos ministerijos Urbanistikos, architektūros ir planavimo skyriaus vyr. specialistė Violeta Stumbrienė “Respublikai” aiškino, esą ministerija dviračio neišradinėjo – tiesiog minėtas įstatymas pritaikytas prie pernai įsigaliojusio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, kuris ir numatė palengvinimus vėjo jėgainių statytojams.

Anot jos, tai nereiškia, kad dabar visi gyventojai jėgainių bus varomi iš proto, nes poveikio aplinkai vertinimas vis tiek bus atliekamas. Tačiau ne visų jėgainių, o tik pasirinktų atrankos būdu.

Iki šiol jėgainė negali būti statoma arčiau sklypo ribos per atstumą, lygų pusantro jos aukščio. Kitaip tariant, jei statinys – 100 metrų aukščio, jis negali būti arčiau nei už 150 metrų nuo sklypo ribos.

“Atstumo atsisakyta, nes jo neįmanoma išmatuoti. Jis labai skirtingas, priklausomai nuo vėjo elektrinės skleidžiamo triukšmo”, – tvirtino V. Stumbrienė.

Beje, nuo pernai lapkričio Vyriausybės sprendimu elektros gamybai nebeliko jokių sanitarinės apsaugos zonos ribų.

Martynas VAINORIUS, “Vakarų ekspresas”