F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.Sausio 17 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Miesto filialo darbuotojos pakvietė lankytojus į literatūros parodos pristatymą, skirtą puikaus pedagogo, talentingo dainininko, kompozitoriaus ir poeto, politinio tremtinio ir atsiminimų knygos „20 mėnesių pragare“ autoriaus Eduardo Šmito (1926–2009) mirties metinėms paminėti.
Parodoje pateikiami straipsniai apie skirtingas šio garbaus žmogaus gyvenimo veiklas ir periodus. Spaudinių parodą pristatė E. Šmito dukra Rita Šmitaitė – Beniušienė.
Beveik penkiasdešimt metų Vilkyčių pagrindinėje mokykloje E. Šmitas mokė jaunimą muzikos, rusų ir vokiečių kalbų. Dešimtys garbės apdovanojimų už nuoširdų darbą su mokiniais, jų paruošimą rajono olimpiadoms, už gerus mokinių ir suaugusiųjų chorų pasirodymus rajono ir respublikinėse dainų šventėse ir konkursuose, už saviveiklos spektaklių režisavimą išgarsino Vilkyčių vardą visoje Lietuvoje.
Dainai Eduardas skyrė didelę savo gyvenimo dalį. 1962 metais Vilniuje, respublikiniame solistų konkurse, jis užėmė pirmąją vietą. Nuo 1995 metų iki pat mirties dainavo choro „Pamario aidas“ koncertuose, vyrų trio ansamblyje. 2010 metais „Pamario aidas“ įrašė savo atliekamų dainų kompaktinį diską su 12 dainų (žodžius ir muziką parašė E. Šmitas).
Rita Šmitaitė – Beniušienė sakė, kad ištvermė, energija, dvasinis aktyvumas ir kūrybinė veikla po žiaurių kankinimų, bandymų suniekinti padėjo tėveliui nepalūžti. Renginio metu vyko nuoširdus bendravimas su auditorija, E. Šmito dukra dėkojo bibliotekininkėms už puikų literatūros parodos pateikimą.
Aldona Toleikė
Šitas žmogus buvo mano auklėtojas. Aš jį pažinojau. Jis buvo nuoširdus ir geras pedagogas ir auklėtojas. Labai skaudu, kad toks žmogus Kaip Eduardas Šmitas pasitraukė iš gyvenimo… Džiugu, kad yra tokių žmonių kurie neužmiršta ir vis pameni jo pelningus darbus.
Įvertink komentarą:
2 
0
Džiaugiuosi, kad Eduardą Šmitą teko pažinti asmeniškai. Tokio žmogaus pamiršti negalima. Malonu žinoti, kad vis dar rengiami susitikimai, atgaivinantys prisiminimus.
Įvertink komentarą:
2 
0
Esu laiminga, kad savo gyvenimo kelyje teko sutikti nuostabų žmogų, Šilutės rajono šviesuolį, pedagogą, muziką, savo krašto patriotą Eduardą Šmitą. Susipažinome 1953 metais,kai Vilkyčių mokykloje mokytojas Šmitas mane mokino rusų kalbos ir muzikos. Kiek vėliau Eduardo šeima tapo mano tėvelių šeimos draugais. Kai visi susieidavo, tai skambėdavo daina po dainos. Ponia Ilzė Šmitienė pritardavo akardeonu.Eduardas atstovavo Šilutės rajoną respublikiniame vokalistų konkurse Vilniuje, kuriame buvo pripažintas nugalėtoju. Vėl artimiau pradėjome bendrauti 2000 m.,kai buvau pakviesta dainuoti Šilutės chore ‘Pamario aidas’.Maestro Eduardas buvo choro siela, pasižymėjo tolerancija,mandagumu,profesionalumu, draugiškumu. Jo netektis buvo didelis smūgis visiems choristams.Daug Jo sukurtų dainų ir dabar dainuojame koncertuose, ypatingai mūsų Valstybės istorinėmis datomis.Jau praėjo trys metai, kai netekome mūsų mielo draugo, bet iki šiol repeticijų ir koncertų metu jaučiu Jį esantį šalia mūsų.
Įvertink komentarą:
1 
0
Pritariu Genovaitės mintims. Jis buvo ištikrųjų, nuostabus žmogus, gabus poetas, dainininkas.
Įvertink komentarą:
0 
0